Denas neteko šeimininkės ir su keletu likimo draugų persikraustė į prieglaudą. Jis, kaip ir kiti jau vyresnio amžiaus katinėliai, tokia permaina neapsidžiaugė, bet ši išeitis- tikrai geriau negu nieko. Susipažinęs su nauja aplinka ir jos gyventojais, pamažėle pasirodęs ką mėgsta ir koks esąs, Denas po truputį rimsta ir atsipalaiduoja – dalinant pusryčius ar skanukus jau nebesislepia ir nesibodi kartu su kitais prieglaudos gyventojais ateiti paragauti vaišių, ramybės valandėlę leidžiasi švelniai glostomas, pritardamas išriečia nugarą, bet paimtas glėbin dar vis jaučiasi suglumęs. Denas tvarkingas, santūrus, su kitais katinèliais draugiškas.
