Juodajį Sabalį su broliu ir mama Nika išgelbėjo iš gatvės ir globojo viena senolė Šilainiuose. Deja, pablogėjusi sveikata moteriai nebeleido rūpintis katinėliais ir jie atkeliavo į prieglaudą. Broliukas buvo jaukus, kaip ir mama, ir greitai surado namus. Nors ir nėra baikštus ar agresyvus, Sabalis pernelyg daug dėmesio iš žmonių nereikalauja. Labiausiai dėmesio trūksta prieš pat pusryčius ar skanėstų davimą tada patampa tikru auksuoliu, kuris ir glaustos, ir glostos. Sabalis labiausiai svajoja ne apie paprastus namus, o tokius, kuriuose būtų ir nuosavas, saugus kiemas – laimę nešantys, neišžymėti plotai! 😸