Sveiki,
Netyčia radau šaunų puslapiuką „Katino svajonė“ ir pamačiau katinukų, kuriems išsipildė svajonė turėti saugius jaukius namučius, aprašymus, susigundžiau aprašyti ir apie savo mylimą katinuką.
Tai Eivis (Jūsų prieglaudos suteiktas vardas). 2012 m. rugsėjo 17 d. jis mus, šeimininkus, išsirinko pats, vos mums įžengus per durų slenkstį. Pats visu drąsumu priėjo, murkė, meiliai glaustėsi, jaukiai įsitaisė mano glėbyje, ko kiti jo kompanionai to nepadarydavo. Laikėmės taktikos, gyvūnas šeimininkus išsirenka pats,pajutęs ypatingą ryšį su šeimininku. Ir neklydome. Kai atvežėme į namus, nepuolė slėptis, panikuoti, ar ne vietoje atlikti reikalus. Kiekvieną kampelį lėtai apžiūrėdavo, kol galiausiai apsiprato.
Jis Maumėlis. Nabagėlis. Toks jo naujasis vardas. Mieliausiai pravardžiuojamas Kelmeliu, Kūčiuku, Kleckučiu. Pirmasis mūsų augintinis. Rūpinomės kaip vaikučiu, sekdavome kiekvieną žingsnį, veždavome profilaktiškai pas veterinarą skiepyti bei šiaip pasitikrinti sveikatėlę. Tapo gerąja mūsų namų dvasia, lygiaverčiu ir mylimu šeimos nariu. Visada pasitinka mus grįžtančius po darbo, prašosi glostomas, palepinamas gardesniais konservukais „Gourmet“. O jau kiek mums linksmų šposų ir džiaugsmo suteikia iki šiol :)))) Turi didžiulį atrakcionėlį – draskyklę, leidžiame jam miegoti ant lovos, ar net ant kompo klaviatūros, net pagalvėlę padovanojom, ant kurios guli kiekvieną rytą 😀 Nemėgsta būti vienas be jokios kompanijos. Kai mes būnam kitam kambary – jis atsėlina, kad pabūtų šalia. Idealus katinėlis, niekada baldų ir tapetų nedrasko, matyt jau išauklėtą paėmėm iš prieglaudos.
Dabar jau tuoj bus du metai kai jis laimingai gyvena pas mus. O mes taip prisirišom prie jo, kad dabar niekaip nebeįsivaizduojame savo namučių be mūsų mylimo kačiuko. Lai Jūsų prieglaudėlės katinukų svajonės išsipildyto su kaupu taip kaip išsipildė mūsų Maumėlio svajonė. Ir didžiulė pagarba savanoriams, kantrybės, stiprybės ir didelės katinukų meilės! ;))
O štai truputėlis galerijos mūsų katinėlio!
Pagarbiai,
Audra