Vilsonas – vienas iš tų, kurie takelį į savo svajonę imasi skintis patys. Labai aršiai už išlikimą šis katinėlis gal ir nekovojo, bet į uždarytas duris „belstis” ir maldauti kąsnelio ir šilumos tikrai pabandė pats. Pasisukiojęs Aleksoto apžvalgos aikštelėje ir patyręs funikulieriaus darbuotojų gailestingumą ir rūpestį Vilsonas atsidūrė pas mus. Jis jau nukirmintas, paskiepytas, kastruotas ir čipuotas. Iškentęs visas šias ne itin malonias procedūras ir iki soties atsitupėjęs narvelyje dabar jau kasdien laukia „linksmosios dalies”: maistas jam skanus, paglostymai patinka, tik ir taikosi komfortiškai įsitaisyti glėbyje ir lankytojus apiberti savo švelniais katiniškais bučiniais. Ko gi dar reiktų, kad Vilsonas taptų laimingas? Atsakymas vienas – mylinčių jaukių namų.
