Dar nediduką Adeną, vis šmirinėjantį daugiabučių kieme, pastebėjo murklių bėdoms neabejingos kėdainiškės. Nuo lietaus, vėjo, nuo pavojų jis slėpės ne laiptinėje, ir net ne rūsyje. Tiesiog susirado plyšelį po pakrypusia gelžbetonine plokšte ir ten jautėsi saugiau. Panašų vargą vargo ne jis vienas. Su dviem likimo draugėm katukas buvo atvežtas į „Katino svajonę“. Atsidūręs prieglaudoje, pirmiausia susigūžė kamputyje po narvu. Bet neilgam. Ramiai apsižvalgęs ir įvertinęs naujuosius kaimynus, persikraustė ant palangės. Stebėjo visus ir viską tyliai, ramiai. Pagaliau pasijuto gerai – čia jam netrūko ne tik šilumos ir maisto, bet atrado net katiniškus žaisliukus! Smagu stebėti, kaip žaidžiantis Adenas kuria visiems pramogą – ne tik savanorėms ir lankytojams, bet ir jį stebintiems prieglaudos senbuviams. Progai pasitaikius neatsisako švelnių paglostymų, atsidėkoja murkimu. Jau pasvajoja ir apie tikrus namus.
