Agavai teko apsukti ratą ir vėl sugrįžti gyventi pas mus. Dėl vienam iš namiškių kilusios alergijos ji savęs neapkaltino. Anaiptol. Atvykusi ilgokai atrodė pasipūtusi ir neliečiama, ir nei žmonės, nei kiti murkliai netiko jai į kompaniją, nors viso labo katė jautėsi tik išduota ir pamiršta. Susidoroti su didele nuoskauda ir rasti kelią į sopančią Agavos širdį padėjo puikus katytės apetitas. Už gardžius pusryčius mums pagaliau jau leista paglostyti jos išdidžią galvą, o retsykiais net trumpam kilstelėti nuo žemės ir ramiai parnešti į kambarį iš ankšto prieangio, į kurį Agava vis stengiasi sprukti norėdama atsiriboti nuo kitų prieglaudos globotinių. Už lango ant turėklų besižvalgantys balandžiai ir po kiemą vaikštinėjančios varnos katytei primena tą laiką, kai ir pati galėjo į valias mėgautis grynu oru. Džiaugiamės ženklais, vis dažniau rodančiais, kad viskas bus gerai. Ir nesvarbu, kad dar ne šiandien, o tik po n dienų, kurias išlaukę kartu su Agava pamažėle leisimės ieškoti jai naujų namų be alergijų, be kitų augintinių ir be atgalinio bilieto.
