Įspūdingo šiaurietiško grožio Albaja nustebusi vėl glaudžiasi prieglaudos narvelyje. Tiesiog nauji šeimininkų planai nebesutapo su jos gyvenimu kartu. Vėl atsidūrusi prieglaudoje ši baltakailė nebesutriko dėl aplinkos pasikeitimo taip smarkiai, kaip pirmąjį sykį, ji vis dar mena kažkada įdėtas pastangas ir parodytą rūpestį. Žmogaus rankos jos nebegąsdina, o ramina, žaisliukai ir kailiuką puoselėjantys pašukavimai džiugina, naudojimasis kraikdėže savaime suprantamas. Ji jau žino, kad žmogaus švelnumas – geriausia, ką jai gali skirti likimas. Albaja neaikštinga, sutaria su kitomis katėmis. Kodėl gi nepapuošus savo namų tokiu šviesos ir šilumos šaltiniu?
Katytei reikalingas specialus renalinis maistelis.
