Neprilygstamas meilūnas, iš pradžių pažvelgiantis pro rainą bailiuko kaukę, o tada kviečiantis susipažinti artimiau! Juk ne kas kitas, o tik artumas leidžia pažinti, suprasti ir pamilti iš visos širdies. Šio katinuko noras būti pastebėtam per kraštus ima lietis vos jį palietus – pirmajai pažinčiai šnypštelėjęs savo katinišką „prisibijau“, Bičiukas netrukus savo kailiuku lyg labai jautriu detektoriumi atpažìsta visas meilės apraiškas ir kaip mat virsta švelnumo išsiilgusiu pataikūnu, graudulingu žvilgsniu ir gailiu balseliu paliečiančiu jautriausias sielos stygas.Katinukas ne iš karto pamilo žmogų, gyvenant kiemuose netrūksta juk ne tik baimių, bet ir grėsmių. Vienas iš tykančių pavojų – FeLV virusas – pasičiupo ir Bičiuką.