Jau labai knieti priminti apie Cikadą tiems, kas stebi mūsų skelbiamas istorijas. O tiems, kam akis užkliuvo pirmą sykį, norime papasakoti, kaip būna.Dar sausio pradžioje stipriai apgenėti ar net nupjauti medžiai paspendė spąstus ant parduotuvės stogo jų kamienais užsiropštusiai rainiukei. Ten įkalinta, ne tik atskirta nuo mamos, bet ir netekusi galimybės nubėgti iki kiemo šėryklėlės, katytė graudžiai miaukė šaukdamasi pagalbos. Maistelio šios situacijos įkaitei švysteldavo gretimo namo viršutinių aukštų gyventojai, bet gyventi ant stogo ir gailiai čirpti kasdien – gyva bėda. Į nelaimėlės ir kaimynų pagalbos šauksmą atsiliepė ir gelbėjimo operacijos ėmėsi mūsų savanorė. Cikada tada buvo sugauta, saugiai nukelta, o dabar jau ir paskiepyta, ir sterilizuota. Kartais dar pavirkauja plonu balseliu, neretai nusigandusi save apramina prigulusi kraiko dėžutėje… Kviečiama nedrįsta pati ateiti ir lankytojų, deja, vis dar nepasitinka, tačiau leidžiasi glostoma, o labai atsargiai paimta ant rankų tylutėliai glaudžiasi, dairosi aplink ir mėgaujasi žmogaus kūno šiluma. Nors po dienos, žiūrėk, geri įspūdžiai jau būna išgaravę ir tenka iš naujo belstis į rainiukės širdį prisiekinėjant pačius geriausius ketinimus, bet neapleidžia viltis, kad ne vieta Cikadai leisti dienas prieglaudoje, o juo labiau – miesto gatvių dulkėse. Ieškome žmogaus – kantraus, supratingo ir gailestingo, kurio namuose Cikada neskubinama galėtų ramiai išbūti iki tol, kol nebesidrovės būti pati savimi. Amžius apie 1 m.Negalite priglausti? Bet juk galėtumėte padėti žengti katytei nelengvu socializacijos keliu. Retas kuris katinėlis turi tokių super galių, kad įtiktų visiems.Ne kiekvieną žmogų sau šeimininku rinktųsi ir katinukai. Nesusipažinę artimiau nesužinosit, kuris jūsiškis.
