Dima jau išlydėjo į namus abu savo mažylius. Visam laikui pamiršusi motiniškus rūpesčius „Katino svajonėje“ ji kasdien labai laukia rankų, ramiai paglostysiančių jos rainą kailį. Ši katukė vis pasvajoja apie kitiems augintiniams dar neišdalintą šeimininkų meilę. Nes ten, kur ji norėtų įsikurti, gyventų vien tik ji ir jos žmonės. Bent ji taip tikisi. Nes nemėgsta savo katiniškoj erdvėj kailiniuotų įsibrovėlių ir smalsių įkyruolių. Dimai kur kas geriau sekasi su žmogumi rasti bendrą kalbą – su juo pasišnekučiuoti, kai nuobodu, ir jam pasiguosti, kai liūdna.