Estela ilgokai gyveno soduose ir buvo niekieno katė, bet kai pernykštės žiemos speigai pagrasino jai pražūtim, ši vargo mačiusi gražuolė buvo atvežta į prieglaudą sušilti ir peržiemoti. Per visą kartu su ja praleistą laiką neatsistebime jos patiklia meile ir begaliniu dėkingumu, todėl tiesiog nebegalime jos išduoti. Ji laukia kiekvieno žvilgsnio ir bent trumpučio paglostymo. O sulaukusi kaip įmanydama bando užlaikyti savanorius ir „Katino svajonės“ svečius kuo ilgiau – gal vieną dieną ims ir aplankys šią kuklią kačių buveinę tie, kurie nesunkiai pakels Estelos metų naštą.