O štai ir Garis, našlaitėliu tapęs sulaukęs lemtingų septynerių… Nusiminęs jis taip, kad net apetitas pradingo. Likęs ir be šeimininko, ir be namų liūdi ir slepiasi šis dailus pūstauodegis dičkis po guoliuku lyg nuskriaustas vaikas po antklode …Pasižadėjome rasti katinėliui ir namus, ir mylintį žmogų, todėl labai prašome visų palaikymo – gal tarp jūsų ims ir atsiras tie, kas paglostę taikų ir nuolankų Garį išsklaidys jo abejonių debesis? Gal nei nėra būtinybės mokytis jam naujų gyvenimo taisyklių su prieglaudos kambariokais – juk ėmus ir suradus tikruosius namus ši patirtis jam nei nepraverstų
