Gustavas jau pasilepino namų globoje ir atvyko prieglaudon sulaukti būsimų namiškių. Nuo permainos buvo šiek tiek suglumęs, bet neilgam. Noras bendrauti ir viską pažinti greitai paėmė viršų. Katinukas jaunas, žvalus ir žaismingas. Dieną susidomėjęs visur sekioja savanorius lyg norėdamas jiems padėti prieglaudos ruošoje, o vakarop sulaukęs lankytojų paslaugiai lydi juos stengdamasis viską aprodyti ir, žinoma, pasirodyti pats. Gustavui čia viskas dar nauja, todėl paimtas į glėbį dar spurda ir nesijaučia užtikrintai, bet esame tikri, kad tai tik laiko klausimas. Draugystei sustiprinti tereikia paridenti link jo kamuoliuką ar mostelėti plunksnele, ir katinėlio akys ima degti, o svylantys padai priverčia bėgti ir šokinėti.
