Ar prisimenate istoriją apie Kuršėnų komunalinio ūkio bėdulius?
Istorijos pradžia čia.
Išgelbėjus komunalinio ūkio bėdulius labiausiai buvo gaila netekto mažylio Pilkučio. O antra pagal eilę – Izolda.
Kai darbuotojai iš patalpos išnešė pirmą gardą visi katinėliai buvo susiglaudę šalia vienas kito. Pajutę gaivaus oro kvapą pradėjo praustis ir dairytis aplinkui. Tuo tarpu Izolda buvo kitame gardo kamputyje – susigūžus, drebanti, didelėmis it sagutės akytėmis 😿.
Kol gelbėjome mažylio Pilkučio gyvybę, visi kiti katinukai pagaliau skaniai ir sočiai pavalgė ir kambaryje ieškojosi tinkamos vietelės pailsėti 🍖. Pradėjus ruošti pusytę kelionei į Kauną pastebėjome baisų dalyką – prie Izoldos šono guli dar neišnešiotas kačiukas, kurį mamytė bandė prausti ir prikelti gyvenimui 😿… Supratome, kad Izoldai reikia skubios pagalbos, tad pasiėmėm ją kartu ir lėkėm pas veterinarus 🚗🏥. Kelionės metu katytė išgimdė dar vieną mažylį, taip pat neišnešiotą ir negyvą.
Po kelių dienų atsigavusi ir iškastruota Izolda atvyko į prieglaudą. Naujas gyvenimo plotas jai atrodo baisus, pastoviai pasislėpusi kambario kamputyje pastatytoje draskyklėje ir net nesiruošia išlysti. Pirmas ilgas kontaktas su žmogumi (komunaliniame) paliko labai blogą įspūdį. Savanorių ji vengia, o jei bandoma paglostyti galvytę prispaudžia prie pilvuko, kad nieko nematytų. Nežinia kiek laiko praeis, kai ji pradės bent truputį pasitikėti žmogumi…
Izoldai teko daug ką išgyventi: karantinas komunaliniame, persileidimas, kelionė į kitą miestą ir naujas etapas prieglaudoje kartu su kitais katinėliais ir savanoriais… Dabar viskas ko jai trūksta tai ramaus gyvenimo mylimoje aplinkoje ir šeimininko, kuris pakeistų jos požiūrį į žmogų ir įskiepytų daugiau pasitikėjimo savimi 🙏🏡.
