Junona – jau garbaus amžiaus katė, bet nepraranda vilties ir vėl turėti namus. Netekusi šeimininkės ir atvežta prieglaudon ji nesipriešino likimui. Tyliai išbuvusi sunkiausias visiems naujokams pirmąsias dienas jau ėmė mėgautis ramybe ir skaniu maistu. Katukė miela, kukli ir tyli, bet pakalbinta visada nesidrovėdama atsako miauktelėjimu. Turime viltį, kad ją pastebės žmogus, panorėsiantis leisti savo dienas ir jaukius vakarus kartu – neskubant ir mėgaujantis bendryste.
