TYLĖ rami ir labai meili rainiukė. Gal tik triukšmo bijo, nes kai vaikai krykšdami leisdavosi rogutėm nuo kalniuko netoli Kauno pilies, susigūždavo. Gyveno po tiltu su dar dviem katytėm. Prausdavo likimo drauges ir liūdėdavo likusi viena. Išvydusi didelius šunis slėpdavosi. Užklupus šalčiams katytė apsirgo ir šėrėjos prašymu dabar jau glaudžiasi „Katino svajonėje”. Labai vertina žmogaus dėmesį ir laukia atvykstant tų, kurie pakvies apsigyventi kartu.
