Toskana žavi savo žydrom akim lyg jūros toliai, o kad neliktų nepastebėta – dar ir glaustosi aplink kojas „aštuoniukėm”. Be vargo įgydama lipšnios draugės reputaciją, Toskana nepamiršta ir katiniškos savo prigimties. Jai be galo svarbu pačiai nuspręsti, kieno dėmesio nori, kada ir kaip ilgai. Žmogaus švelnumo jai rūpi kuo daugiau užsitarnauti, todėl kiti katinėliai neturėtų su ja konkuruoti šeimininkų meilės, skanukų ir guolių dalybose.
Pasitaikius progai, gudruolė pasikabina ant durų rankenos ir atsidaro duris į platesnius medžioklės plotus.
