Kinkanas savo ryškia spalva praeivių akį patraukė degalinėje prie Urmo bazės. Taip ir nesulaukęs savo buvusių šeimininkų ėmėsi žavėti prieglaudos lankytojus. Juoką kelia ne jo pomėgis glaustytis, o tai, kad katinukas ne murkia, kaip visiems įprasta, o iš malonumo… urzgia! Ir urzgia iš pažiūros visai piktai lyg šunytis, iš kurio mėginamas atimti kaulas. Matydamas, kad glostanti ranka jau tolsta, bando ją vytis, ropščiasi į glėbį ir vis prašo dar. Iš nepabūgusiųjų apgaulingo pirmo įspūdžio Kinkanas susilaukia didžiulių simpatijų.
