Iš didžiojo brolių šešeto namų vis dar laukia auksaspalvis Rinas. Namų paieškose jį jau aplenkė kiti broliai, nors Rinas nenusileidžia jiems nei švelnumu, nei katiniška išmone. Jo dėmesys savanoriams ir svečiams tirpdo žmogaus širdį. Šilumos troškimas ir noras su visais susidraugauti toks stiprus, kad būryje prieglaudos globotinių jis vis laikosi greta ir taikosi priglusti prie kitų murklių. Kai maža širdutė taip trokšta bendrystės, ima rusenti viltis – gal atsiras šeima, ieškanti savo augintiniui švelnaus auksinio draugo.
