Ne tokia ir trumpa nediduko Oliverio istorija. Kažkas paėmė auginti mažą kačiuką ir sugalvojo emigruoti. Perdavė kažkam kitam auginti. Tas kažkas nelabai norėjo katinuko ir perdavė dar kitam auginti. Kol galiausiai mažylis papuolė pas mus iš bendrabučio koridoriaus, kuriame ir augo pamaitinamas gerų žmonių. Labai jį mylime. Todėl ir tetrokštame sulaukti tų, kurie ir nori, ir gali užauginti šį nepaprastąjį, kuris nenuilsdamas glaustosi, murkia ir stiebiasi prašydamas paglostuko. Oliveris dar nesijaučia nei išduotas, nei nusiminęs. Jis spinduliuoja žavesį ir šilumą, mainais tikėdamasis rasti namų jaukumą.
