Ieškome namų trikojui katinukui
Pradžia:
Didįjį Ketvirtadienį ligoninėje padėdama Valentinui pietauti sulaukiau skambučio, kad katinėlis, kurį „šefuoju“ nuo gimimo, po dviejų savaičių grįžo į sodybą, iš kurios prieš beveik mėnesį išvežtas sunegalavęs 89 metų senolis. Tik pirmadienį pavyko nugabent katinėlį pas veterinarą. Diagnozė – reikia amputuoti koją (spąstuose nugangrenavo) arba užmigdyti. Dilema šv. Velykų dieną… Valentinas nebejaučia kojų, o jo globojamas katinėlis jau niekada nelakstys keturiomis. O kam jis ir sveikas būtų bereikalingas… Taip skauda, kad rodos, perimu jų abiejų – žmogaus ir katinėlio – skausmą, akių liūdesį ir baimę dėl ateities. Išsinešiau katinėlį iš veterinarijos. O vėjas su lietum nieko gero nenešė. Šiandien nunešiau katinėlį į Žaliakalnio veterinariją. Belaukdama skaičiau padėkas. Ir atradau vieną padėką, tiksliau žodžius…
„Tik nedarant nieko, niekas ir nepasiekiama. Kiekvienas mūsų darbas yra pokytis. Kiekvienas savo gyvenime gerumu besidalinantis žmogus yra pokyčio kūrėjas. Ačiū, kad kuriate socialiai atsakingą visuomenę kartu su mumis.“
Išsitiesiau, tos apsisprendimo mintys tikrai nelengvos… O diagnozė ta pati, tik jie nemigdo… Vardina pavyzdžius,. Palikau. Lauksiu žinių. Namie laukia dvi… viena kovinė ir trečiam nėra vietos 
🙁 nors kauk
VŠĮ „Katino svajonė“ ( Tel. 8 655 15024, 8 614 83373) po operacijos perims globą. Jie tiki, kad atsiras žmogus, kuris suteiks trikojui katinėliui namus.
Tiesiog būkit geri… juk ką tik buvo Velykos… paklausinėkit. O gal… o gal jūsų ar mūsų tarpe yra žmogus, kuris paims liūdnuką katinėlį ir suteiks jam namus. Jis tiesiog katinėlis, kuris nelemtai nuklydo ieškodamas valgyt
