Katrė – švelnaus būdo ryškiai raina suaugusi katė, išlydėjusi į tikruosius namus visus laikinoje globoje paaugintus savo kačiukus, kuriais besirūpinančią ją žmonės ir rado pakaunės sodų krūmuose. Prieglaudoje svajonės išsipildymo su ja vis dar laukia Miranda – likimo nuskriausta mažylė, kurią Katrė priėmė ir užaugino kaip savą. Dar ir dabar būryje kitų murklių juodvi atpažįsta viena kitą ir retsykiais poilsiui renkasi bendrą guoliuką. Vis dėlto bičiuliautis su kitais mūsų globotiniais Katrė nelinkusi. Ji neskuba ragauti iš vieno dubenėlio su kitais, kad ir kaip skanu bebūtų. Tai katė, kuri bendraudama su gentainiais vertina asmeninę erdvę, bet pamiršta savo išdidumą, kai draugystę jai pasiūlo žmogus. Tikime, kad priimta į namus ji būtų ištikima bičiulė, kantriai laukianti šeimininkų sugrįžtant, o vakarais paslaugiai šildanti jų kelius ir tirpdanti širdis.
