Isabelė – vienintelė dar namų nesuradusioji iš paskutinės Mirabelės vados mergaitiško trejetuko. Katytė nedrįsdavo pati ateiti pasiglaustyti kaip jos meilūnė mama, bet sparčiai mokėsi draugystės su žmogumi pagrindų. Tiesiausias kelias į jos širdutę buvo ne tik skanus maistas ir žaisliukai, bet ir žmogaus buvimas netoliese, vis padrąsinantys kalbinimai ir švelnūs paglostymai. Isabelė nejučiomis jau ir pati ėmė smalsiai lūkuriuoti, ar ne jos eilė šiandieną pasišildyti rūpestingame glėbyje. Neabejojame, kad Isabelės žmogus ar šeima kažkur netoliese, todėl kviečiame atvykti susipažinti.
