Puka… Papasakosim jos trumpą, bet jautrią istoriją, kurios liudininkėmis tapo vienos Kauno vaistinės darbuotojos. Jų akivaizdoje savo mažylę atvedė ir smalsiai besidairančią netikėtai paliko jos katė mama. Pasišalinusi atokiau ir toliau rūpinosi likusiais dviem savo mažyliais. Ir čia jau ne į temą būtų smerkiantys šūkaliojimai, kad dvikojai padarai pažaidė ir išmetė katytę. Tikra katė-mama, puolusi neviltin, atvedė tikrą savo vaiką į žmonių globą pajutusi nepriteklių – pienuko mažylei, maisto sau ir saugumo abiems. Ir neapsiriko. Puka saugiai auga „Katino svajonėje“ be alkio ir troškulio, tik labai dar trūksta artumo, švelnumo ir meilės. Ir šiek tiek tikrumo jausmo, kad tas, kas imsis pakeisti jai mamą, nebepaliks niekada.
