Lota traukia visų žvilgsnius savo nuostabia padūmavusio kailiuko spalva. Ji dar visai jauna, bet tokia smulkutė, kad vis dar tebeatrodo esanti maža katytė. Likimas, deja, nepagailėjo išbandymų, įsisirgusi Lota nenoriai, bet kantriai atlaikė skausmingus adatų dūrius, todėl jos jaukinimas nebuvo toks paprastas – vis taikydavosi sprukti. Bet baigus gydymą su kiekviena diena šiai gražuolei vis lengviau pasitikėti glostančiomis švelniomis rankomis. Svajojame kartu su Lota surasti jai jaukius, mylinčius namus, kuriuose ne tik sustiprėtų jos imunitetas, bet ir ypač mėgstamos šviežios mėsos kąsnelio nereikėtų taip skubėti pasičiupti.
