Magnus ypač draugiškas, drąsus ir švelnus katinas, savo nenuginčijamu žavesiu pavergiantis ne tik savanorių, bet ir lankytojų širdis. Šis senjoras į prieglaudą po šeimininkės netekties atvyko su keletu likimo draugų. Liūdnos patirties bendraudamas su žmonėmis jis savo katiniškame gyvenime veikiausiai arba neturėjęs, arba didžiulis dėkingumas jį išmokė taip nuoširdžiai mylėti ir pasitikėti juo besirūpinančiais. Turime daugybę pavyzdžių, kai mylinčiuose namuose atsiranda vietos nebejauniems mūsų globotiniams. Laikome kumščius, kad ir Magnus tokios dienos sulauktų kaip įmanoma greičiau.