Milės vardas pasufleruoja, ko jai šiuo metu labiausiai trūksta – žmogaus pamylavimų ir meilių pašnekesių ant sofutės. Baltutėlė katytė su nekantrumu prašosi būti paimta į glėbį ir kaip mat ima murkti savo meilės įžadus. Ko gero ji supranta, kad šitokios gražuolės ilgai neužsibūna prieglaudoje, todėl su kitais likimo draugais dar nesuskubo megzti artimų pažinčių. Milė sykį jau buvo laimėjusi bilietą į namus ir su džiaugsmu šia proga pasinaudojo. Deja, net būdama neapsakomai švelni, atidi ir dėmesinga savo mylintiems šeimininkams, pati to nenorėdama sukėlė vienam iš jų… alergiją. Dabar ji tarsi nei neišsikrausčiusi lagaminų motelyje „Katino svajonė“ laukia išvykimo į naujus namus dienos.
