Juodumu žvilgantis Mukas pasipuošęs vos keliais baltais plaukučiais pakaklėje. Vadoje jis buvo gavęs jaunėlio vaidmenį, gal todėl ir namų paieškose nusileido broliams. Dar laikinų globėjų šeimoje šis katinukas švelniai pramintas mamyčiuku, nes nuo katės mamos jis ilgiau už kitus nenorėjo trauktis, į peštynes su broliais nesiveldavo, tik gailiais pamiauksėjimais vis pasiprašydavo žmogaus meilės ir šilumos. Gyvendamas prieglaudoje Mukas vis stengiasi laikytis kuo arčiau žmonių – jų draugijoje jis susilaukia daugiau taip trokštamo dėmesio, o ir taip mėgstamos virtos vištienos kąsnelis ar konservų porcija vis besisukiojant šalia atitenka didesnė. Katinukas itin švelnaus būdo, bendraujantis ir ištikimai laukiantis rytą-vakarą. Pirmasis išbėga pasitikti vos pravėrus duris aplenkęs visus kitus likimo draugus. Mukui visiškai svetima agresija ir arogancija, jis draugiškai nusiteikęs kitų murklių atžvilgiu, su jaunais kačiukais įsijungia į smagius žaidimus, o prie vyresnių jaukiai priglunda nusnūsti bendrame guolyje, todėl tikime, kad suradęs namus tikrai sutiktų juose būti ne vienintelis katinas.
