Mursinijus ilgai atrodė vienas iš „neįvaikinamųjų“ – jis nebuvo meilus, priėjus šnypšdavo, paglostyti nepavykdavo, pabandžius bėgdavo. Kas jo galėjo norėti? Beveik niekas. Nenuleidome rankų ir šiandien jau tikime neįmanomu, kad vieną dieną Mursinijus taps ne tik namų puošmena, bet ir nuostabiu draugu. Juk ilgi bandymai susidraugauti jau duoda vaisių – gerai nusiteikęs Mursinijus vis dažniau leidžiasi paglostomas. Tai jam vis dar nauja patirtis, ir panašu kad ji jį žavi. Labai laukiame kantrių ir motyvuotų šeimininkų.