Kuo matuojamas gerumas? Rūpestingumu?Kantrybe?Švelnumu?Nuolankumu?Gebėjimu atleisti?Visa tai savyje turi Naiša. Ji rūpestingai išaugino paskutinę savo kačiukų vadą ir išlydėjo juos į naujus namus.Kantriai išbuvo visą skiepų karantinui reikalingą laiką veterinarijos klinikos narvelyje, nes namuose pagloboti jos šeimynos niekam taip ir neatsirado galimybių.Švelniai pasitinka, išriečia nugarytę, priglunda ir seka akimis kiekvieną. Nuolankiai pasitraukia iš kelio prieglaudos senbuviams, nusprendusiems nesidalinti guoliu ar skanėstais.Bet už viską labiau mus stebina tai, kad Naiša nė akimirką nesudvejojo žmonėmis. Juk vienas iš jų vos prasidėjus gegužei savo rankomis sugrūdo tuoj tuoj mama turėjusią tapti katytę į maišą ir numetė greta šiukšlių prie automagistralės.Norime išpirkti svetimą nuodėmę ir surasti Naišai namus. Tokius namus, kuriuose nepakyla ranka skriausti silpnesnį.Ir dar sykį dėkojame žmogui, nepraėjusiam pro šalį ir pakėlusiam likimo mestelėtą baltutėlę pirštinę – kovoti dėl išlikimo.
