Olafas nesureikšmina ir nemoka sielotis dėl gyvenimo pokyčių. Atsidūręs prieglaudoje poguliui jis renkasi atviras vietas, kad dienos įvykiai neliktų nepastebėti, susidomėjusio žinovo mina įvertina naujus guolius ir išragauja dienos meniu patiekalus. Nusprendusiems trumpam prisėsti savanoriams ir lankytojams šis katinas nepasikuklins stryktelt ir pašildyt kelius, o išglostytas ir pabuvęs kiek jo katiniška didenybė geidžia nepasibodės parodyti, kad žmogaus dėmesio šiai minutei jam jau pakanka ir liuoktels ieškoti patogios vietelės, kurioje rūpestingai išpraus savo rainą kailį. Olafui ieškome šeimininkų, neabejojančių savo meile katinams, nes antros išdavystės net ir išdidi tigro širdis gali neatlaikyti. Olafą gelbėjom nuo „užmigdymo“. Akivaizdu, kad „miegoti“ jam dar tikrai ne laikas.
