Viktoras yra vienas iš prieglaudos senbuvių, čia besiglaudžiantis jau ne pirmus metus. Katinėlis nėra linkęs bendrauti su žmonėmis, dažnai slepiasi aukštesnėse vietose, retai išreiškia norą bendrauti. Patalpoj praleidžiant daugiau laiko, ramiais lėtais judesiais galima pamažu pradėt jį atsargiai glostyti ar šukuoti. O šukuotis šiam katinėliui labai reikia, nes nesidžiaugdamas tuo, kad yra nuolatinėje žmonių ir kitų katinų apsuptyje, Viktoras beveik nustojo pats praustis, jo kailiukas pradėjo veltis. Tačiau prausti savo kambariokus neatsisako. Ypatingai jaunesni katinėliai mėgsta pasiglaustyti aplink Viktorą, laukdami kol bus nuprausti 😸
Viktoras taip pat dažnai vargsta su vis atsinaujinančiu akių uždegimu, dėl to labai vengia galvos lietimo, ėmimo ant rankų – vargšelis bijo vaistų, nepasitiki žmonėmis, kurie nori jam padėti.
Tokį katiną nėra lengva auginti ir prižiūrėti, ypač patirties kačių auginime neturinčiam žmogui ar šeimai, turinčiai mažų vaikų. Jo prisijaukinimui namuose gali prireikti daug laiko, tačiau išlieka galimybė, jog atskyrus Viktorą nuo visų kitų prieglaudos katinų, jis atsipalaiduos naujose, tik jam priklausančiose valdose. 🏠
