Rožytė jau nebe jauna, mūsų globon atvyko trise netekę savo šeiminkės. Ir dabar tebegyvena kartu su savo smulkutę mamą gerokai praaugusiu sūneliu Manueliu. Gal todėl motiniškas savisaugos instinktas pasirodė beesąs toks stiprus. Bet sotus maistas ir rūpestis po truputį atšipino aštrius spyglius, ir jau kitomis spalvomis Rožytė regi mus ir lankytojus. Glėbyje ją panešioti vis dar nedrįstame, bet paglostymai iš pavojaus pavirto į malonumą. Rasti rūpestingus šeimininkus šiai katytei jau pats laikas. Tik tikruose namuose skleidžiasi nuostabūs gerumo ir ištikimybės žiedai.
