Sidnis – švelnus, bet dar gerokai atsargus rainasis, kurio spalva – tik blanki užuomina į tigrišką kilmę. Narsa jis negali pasididžiuoti, daug mieliau dairosi kaip kiti katinėliai dūksta ar pasitinka lankytojus. Matydamas, kaip juos džiugina paglostymai ir kaip greitai jie „užsiveda“ murkti, jau ir pats, vis dar prigludęs, išbando rankų švelnumą, o pamatęs kažką įdomaus pasislenka artėliau. Imant glėbin jį dar kamuoja nerimas, bet akivaizdu, kad švelnūs paglostymai katinukui vis labiau patinka. Patupdytas ant kelių Sidnis įspraudžia savo nosytę žmogui į užantį ir mėgaujasi jaukia šiluma. Ieškome ramių, mylinčių šeimininkų, kurie mokės žengti su Sidniu koja kojon neskubėdami – mažais žingsneliais. Katinėlis augo Trakų rajone, atvežus paskiepytas, kastruotas ir sučipuotas.
