Turim mes tokį frakuotą džentelmeną Topolį. Ramus. Išlaikytas. Mielas ir draugiškas. Tik vieną trūkumą turi – pieneliu nosį vis apsilaisto… Pala pala, o čia visai ne pieno lašas, ne grietinės „kleckas”, tokia jau Topolio nosytė iš prigimties, žavinga balta dėmele papuošta.
Šis katinas jau ne pirmas mėnuo gyvena pas mus, bet neskubėjome jo reklamuoti. Ir gražus, ir geras, bet pateko pas mus po avarijos: jį nubloškė automobilis, buvo sutrenkta galvytė. Po tokio smūgio stebuklas, kad išgyveno! Tačiau be pasekmių nepraėjo, katinėlio koordinacija ne tokia gera, kaip kitų katinų. Veterinarai gydymo neskyrė, liepė keletą mėnesių jį stebėti.
Beje, stebėti Topoliuką vienas malonumas. Toks klasikinis juodai baltas gražuolis baltais ūsais, baltom pirštinytėm… Žiūri galvytę pakreipęs, jei nežinotum, kad tai traumos pasekmė, pamanytum, jog komisarą Reksą mėgdžioja.
Ir ką, gi, stebėjimo rezultatai: Topoliuką galima dovanoti! Padėtis stabilizavosi, koordinacija šiek tiek atsistatė, nors jis negali aukštai šokinėti, greit bėgioti, laiko kiek pakreipęs galvytę.
Ieškome katinukui namų, kuriuose niekas netampys ir nevaikys, kur bus gerai saugoma, kad neiškristų iš aukštai, užsilipęs ant palangės. Jis atsilygins švelniu murkimu ir ištikimu žvilgsniu, jis juk tik katinas, neturi pinigų ar kitų turtų. Jis tik katinas, kuris nori turėti namus ir būti mylimas toks, koks yra.
