Vaiduokliukas ilgai mums atrodė nelinkęs rodytis viešumoje: buvo taikus ir kuklus, bet prieš paglostant vis susigūždavo ar net šnypšteldavo parodydamas, kad jam šiek tiek nejauku, bet galiausiai nurimo ir ėmė mėgautis rankų šiluma ir švelnumu. Sulaukęs dėmesio dabar jau nebegali nustygti vietoje, lyg norėtų susigrąžinti visas praleistas progas mėgautis žmogaus meilės dovanomis. Poguliui šis katinukas dažnai pasirenka nuošalesnę vietelę. Kartais, užsimanęs šilumos, jis įsigudrina taip susirangyti po guoliais, kad savanorės turi gerokai paplušėti, kol jį suranda. Neretai ant tokioje slaptavietėje miegančio Vaiduokliuko patogiai įsitaiso dar ir nieko nenujaučiantis kuris nors iš jo kambariokų. Vaiduoliukas neabejingas ne tik kokybiškiems žuvies konservams, bet ir šviežiai mėsytei, vištienai, mielai triauškia kokybišką sausą maistelį.
