Iš sunkiai susirgusios senolės globos atvyko šis išties nemažas katinas. Dabar jis VELSAS. Gal kažkiek stebina jo atsargumas. Juk jei esi bent jau didesnis už kitus- tau juk neturėtų būti taip baisu? Bet pažiūrėkime iš kitos pusės: Velsas ne bailus. Jis apdairus. Ne susigūžęs, o atidžiai vertinantis aplinką, į kurią pateko. Jis regis puikiai supranta, kad namus greičiausiai suranda mažieji prieglaudos gyventojai, o suaugusiems katinams reikės draugiškai pagyventi dar kurį laiką. Todėl Velsas ir elgiasi santūriai- pasitraukia visiems skubantiems iš kelio, o atėjusiems pabūti ilgėliau leidžiasi ne tik paglamonėti švelnų auksinį kailiuką, bet ir ramiai pasūpuoti glėbyje.
