Venera – įstabaus grožio katė, ne vien tik savo išvaizda, bet ir laikysena primenanti deivę. Žavi jos minkštutėlis purus ilgo plauko kailiukas bei nepaprasta tamsos ir ugnies spalvų žaismė. Lyg prigimtinio grožio būtų per maža, Venera spinduliuoja ir noru mylėti. Ištiestą ranką ji supranta kaip kvietimą ir skuba prieiti pasilabinti. Prieglaudoje katytė dar neseniai, todėl į kitų murklių bandymus susipažinti artimiau žiūri dar atsargiai, gal todėl, kad Panemunėje, kur buvo priklydusi, tenykštės lauko katės nepanoro su ja nei susidraugauti, nei dalintis šėrėjų atnešamu maisteliu.
