Žanas – jau nejaunas, itin kantrus, nuolankus ir švelnutėliai mylintis kiekvieną, kuris jį vos palytėjo pirštų galiukais. Surastą ir išgelbėtą gatvėje pažinome jį būtent tokį, koks jis yra šiandien. Patyręs veterinaras konstatavo nenuginčijamą ir negailestingą tiesą – šis pilkis nieko nemato. Bet puikiai žinome ir tai, kad „matyti galima tik širdimi“. Žanas rodos intuityviai pajunta žvilgsnį ir net neregėdamas užmezga akių kontaktą. Jis myli žmones ir jais pasitiki, laukia susitikimų su kiekvienu tarsi su senu draugu. Jis atsargiai saugosi netikėtumų vaikštinėdamas. Tetrūksta tik savų namų, kurių kerteles Žanas pamažu pažins ir įsimins kaip ir daugelis į jį panašių.
