Pavasaris ir vasara – du labiausiai mylimi metų laikai. Gamta bunda po žiemos miego: sprogsta medžiai, pražysta gėlės, į tėviškę grįžta gandrai. Ką jau kalbėti apie orą – saulutė šviečia, į lauką kviečia. Tačiau prieglaudoms ir gyvūnų mylėtojams pavasarį ir vėl prasideda galvos skausmas… Kodėl? Ogi paprasta – prasideda kačių ruja ir gimsta daugiau naujų mažų gyvybių.
Pirmiausia prasidėjus rujai pasikeičia kačių elgesys:
– ieškodamos partnerio katės garsiai kniaukia, o katinai joms atsako dar garsiau;
– nekastruoti katinai ir katės žymi teritoriją, yra jaučiamas aitrus kvapas;
– atsiradus konkurentams pasireiškia agresyvumas – patinai susipeša, kartais iki rimtų sužalojimų.
Per metus nekastruota katė gali atsivesti kelias vadas, o vadų dydis yra nenuspėjamas. Lauke gyvenančios katės kiekvieną kartą turi susirasti saugią ir tinkamą aplinką atsivesti ir auginti mažylius. Kai kurie lieka nepastebėti, auga, stiprėja ir taip dar labiau padidėja laukinių kačių populiacija. Juk nei katei, nei kačiukams neatlikta kastracija.
Jei kačiukus suranda žmonės yra du scenarijai:
1. Su prieglaudoms susisiekia neabejingi gyvūnams žmonės ir prašo pagalbos. Smagu, kai paaiškinus situaciją, susisiekę asmenys sutinka į namus laikinai priimti katę su kraiteliu. O jei tokios galimybės nėra, mes iš visų jėgų stengiamės jiems surasti namų globą.
2. Paskambina prastai nusiteikę žmonės su priekaištais ir reikalavimais susirinkti kates, net su grasinimais susidoroti, jei jie neišnyks iki tam tikro termino.
Kasmet žmonėms turime priminti, jog mažų kačiukų į prieglaudą nepriimame, jie NEIŠGYVENA! Taip yra dėl to, jog mažyliams yra būtina itin šilta aplinka, motinos – ar specialus – pienas, turintis antikūnų, kurie padeda kačiukams susiformuoti imunitetą. Tai vyksta pirmomis aštuoniomis gyvenimo savaitėmis, po to kačiukus galima vakcinuoti. Buvimas prieglaudoje be imuniteto ir vakcinavimo yra labai pavojingas, nes kačiukai nėra atsparūs ligoms, kurios gali pasitaikyti tarp kitų suaugusių kačių. Labai dėkojame tiems, kurie supranta ir stengiasi mums padėti užtikrinti tolimesnę ir gražesnę naujų gyvybių ateitį.
Deja, bet kasmet naujų kačiukų skaičius išauga tiek, kad žmonių norinčių ir galinčių juos priimti į šeimą – mažėja… Klausimas – kaip Jūs galite prisidėti prie kačių populiacijos mažinimo ir bereikalingų katinėlių mirčių kiekvienais metais? Labai paprasta – PSP (pagauk – sterilizuok – paleisk) programa. Jeigu pastebėjote, kad Jūsų kieme gyvenančios katės yra nekastruotos (ženklas – nepakirpta kairė ausis) susisiekite su miesto prieglaudoms ir paprašykite pagalbos. Taip pat, švieskite kaimynus, kurie šeria laukines kates apie tokią galimybę. Tik visi kartu mes galime išvengti bereikalingų mūsų murkiančių draugų mirčių.
P. S. Ties lauke gyvenančiomis katėmis ši problema nesibaigia. Gyvūnų mylėtojų grupėse pastebime, jog vis dar yra žmonių, kurie yra nekastravę savo kačių/katinų ir kas kelis mėnesius dovanoja kačiukus. O kai kurie pasiteisinimai labai nustebina – yra manoma, jog privalu leisti katei susiporuoti bent vieną kartą, nes taip bus išvengta sveikatos ir elgesio problemų ateityje. Toks požiūris yra klaidingas. Tiek rujojimas, tiek kačiavimasis nualina kates, vėlyvesniame amžiuje jos turi daugiau sveikatos problemų nei ankstyvame amžiuje ar dar prieš pirmąją rują kastruotos katės. Katino kastracija taip pat apsaugo jį nuo ligų. Labai gaila matyti tokį žmonių norą nekastruoti savo augintinių, juk patys matote kokia situacija: prieglaudos pilnos, o kiek bešeimininkių kačių gyvena lauke? Prašome pagalvoti apie savo norus.